Kokiai kartai Jūs priklausote?

Kas 20 metų užauga unikali žmonijos karta, kuri formuojasi ne tik savitu laikotarpiu, bet ir veikiama įvairių istorinių patirčių. Perskaitę tekstus ir atlikę užduotis sužinosite ne tik, kas yra karta, bet ir kas sieja, skiria tų pačių ir skirtingų kartų žmones.

J. Ramanauskienė

X, Y, Z ir prarastoji karta – kuriai priklausote jūs?

Pagal Viljamo Šttrauso (William Strauss) ir Neilo Hauvo (Neil Howe) teoriją, kas 20 metų užauga nauja unikali žmonijos karta, kuri formuojasi savitu laikotarpiu, paženklintu politinių krizių, kultūrinio pakilimo ar technologijų proveržio. Visa tai nulemia žmonių pasaulėžiūrą ir asmenybės savybes.

Nostalgija tradicijoms. Prarastoji, arba kūdikių bumo, karta pasaulį išvydo 1944–1963 metais. Įsitikinę savo vertybių teisingumu, šios kartos žmonės nevengia kritikuoti, sunkiai pripažįsta savo kaltę. Į konfliktus reaguoja emocionaliai, laukia, kol aplinkiniai pirmieji pradės spręsti nesutarimus. Tikisi, kad kažkas kitas jais pasirūpins. Nemoka racionaliai spręsti konfliktų, todėl laiko nuoskaudas savyje, tyliai užglaisto problemas.

Kūdikių bumo karta geba ilgai ir kruopščiai dirbti, kad pasiektų ilgai lauktų rezultatų: materialinės gerovės, apdovanojimo ar dėmesio. Tai – specialistai teoretikai, kurie remiasi neįkainojama patirtimi. Dėl bendro tikslo sutinka dirbti viršvalandžius, bet nori būti įvertinti.

Šiai kartai svarbus finansinis saugumas, todėl jie uoliai taupo juodai dienai. Dievina nusistovėjusią tvarką, todėl nepatikliai žiūri į bet kokias naujoves, ar tai būtų naujos kryptys profesinėje srityje, ar egzotiški patiekalai virtuvėje. Puoselėja šeimos tradicijas ir vertybes, todėl juos glumina jaunimo elgesys, mados ir pomėgiai.

Kokybės ieškotojai. Jeigu gimėte 1964–1983 metais, priklausote X kartai. Tai viena maištingiausių kartų, sukėlusi nemažą perversmą prieš tai buvusioje visuomenėje. Jai priklausantys žmonės nepakenčia formalumų, kuriais itin žavėjosi ankstesnė karta. X karta apibūdinama kaip išsilavinusi, aktyvi, laiminga ir orientuota į šeimą. Moka atsiprašyti ir prisipažinti klydusi, diskutuoja ir efektyviai ieško sprendimo. X kartos atstovai moka priimti kritiką, bet nesibodi pabaksnoti pirštu į kitų ydas. Dėl nesėkmės jiems lengviau apkaltinti aplinkybes nei save.

Labai savarankiški, veržlūs žmonės svajoja apie prasmingą karjerą, nebijo keistis ir mokytis. Judėjimas į priekį – pagrindinis jų gyvenimo credo. Jie ieško ne tik profesinio, bet ir dvasinio tobulėjimo kelio.

Ši karta mano, kad nusipelnė prasmingos karjeros, laisvės rinktis. Kūrybiškai mąstančioms asmenybėms būdingas individualizmas, siekis suderinti karjerą ir asmeninį gyvenimą. Didžiulę reikšmę jiems turi išsilavinimas, darbas, pinigai ir valdžia. Šios kartos atstovai lojalūs savo profesijai, o ne darbdaviui. Pasitiki savo jėgomis, o ne kolektyviniu darbu.

Nori patogumo, sutinka mokėti papildomai už geresnį aptarnavimą ar kokybiškesnes paslaugas. X karta – gurmanai, mėgstantys eksperimentuoti virtuvėje.

Y karta (1984–2003 m.) – interneto, socialinių tinklų vaikai, gimę pačiame kompiuterizacijos įkarštyje. Jie tikisi galimybės augti, tobulėti ir neslepia didelių asmeninių ambicijų. Šiai kartai svarbi aplinkinių nuomonė, todėl daug jėgų ir laiko ji skiria savo įvaizdžiui, didžiulę reikšmę teikia išvaizdai. Y karta (ypač moteriškoji lytis) svajoja išlikti amžinai jauna. Jos atstovams svarbu patikti, būti žinomiems ir geresniems už kitus. Tai – akivaizdūs reklamų „vergai“, besąlygiškai tikintys pateikiama informacija.

Darbe Y kartos atstovai yra profesionalūs ir kompetentingi specialistai: veiklūs, atviri naujovėms, pristatantys idėjas. Puikiai išmano naująsias technologijas, moka kelias užsienio kalbas, nevaržomai keliauja. Tačiau darbuotojai dažnai neturi kantrybės siekti ilgalaikių tikslų. Jaunimas trokšta greito rezultato ir pripažinimo. Nori kontroliuoti kitus, bet patys nemėgsta būti pavaldiniais. Renkantis profesiją labiausiai lemia gyvenimo būdas, siekiama, kad darbas teiktų malonumą ir nebūtų tik pinigų šaltinis.

Išpopuliarėjo nauja šios kartos pramoga – apsipirkimas. Į parduotuves jaunimas keliauja su būriu draugų ir ten linksmai leidžia laisvalaikį. Y karta – auganti sveikuolių karta, platinanti vegetarizmo, ekologijos idėjas.

Ateities vaikai. Prasidėjus trečiajam tūkstantmečiui, pasaulį išvydo jauniausia – Z karta. Jai priklauso vaikai, gimę nuo 2003 metų. Pagal kartų teoriją Z atstovų daugės iki pat 2023-iųjų. Ši kata pasirengusi užkariauti pasaulį. Ji dar vadinama „Google“ karta, nes nuolat ieško informacijos, domisi naujovėmis ir žino, kur jų rasti. Tėvai skatina atžalas pinigais, kartais pritrūksta nuoširdaus bendravimo šeimoje.

Atžalų laisvalaikis susijęs su kompiuterinėmis technologijomis. Nuo mažens vaikai aprūpinti mobiliaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais.

Kiekvienas Z kartos atstovas trokšta būti išskirtinis kolektyve. Šiuolaikinė karta nemėgsta prievartos, ilgų pamokslų ir griežtų taisyklių, apribojimų. Autoritetu tampa asmuo, pateikęs vaikams žinių, kurių jie negali rasti internete. Z kartos atstovai nori, kad su jais būtų tariamasi, suaugusieji su jais bendrautų kaip su sau lygiais. Vaikai pabrėžia, kad žino savo teises (bet pamiršta pareigas).

http://www.15min.lt/ji24/straipsnis/laisvalaikis/x-y-z-ir-prarastoji-karta-kuriai-priklausote-jus-566-459079

Dr. Visvaldas Legkauskas

Kas yra karta?

 

Karta – tai žmonės, kuriuos sieja panašus amžius ir bendri kultūriniai išgyvenimai. Kasdieniame gyvenime sakydami „karta“ dažniausiai turime galvoje žmones, kuriuos sieja tas pats šeimos gyvenimo etapas, – vaikus, tėvus, senelius. Psichologine prasme kiekvieną kartą formuoja du pagrindiniai dalykai: su gyvenimo etapu susiję interesai ir asmenybę formuojančios istorinės patirtys.

Laikydamiesi įprastinio kartų skirstymo – vaikai, tėvai, seneliai – galime apibūdinti pagrindinius kiekvienos šių kartų interesus. Vaikai priklauso nuo tėvų ir auga jų saugomi. Svarbiausias jų užsiėmimas yra mokymasis pažinti pasaulį ir sėkmingai veikti jame. Kai vaikai pajunta, kad pasaulį jau pažįsta gana gerai, jie ima siekti savarankiškumo ir pripažinimo. Tėvai gyvena tarsi „pareigų etapą“ – jų pareigos apima ne tik vaikų auginimą, bet ir savęs įtvirtinimą, taip pat rūpinimąsi savo pačių tėvais. Jų rankose sutelkta fizinė ir ekonominė galia, tačiau ir atsakomybės našta didžiausia. Seneliai žino, kad produktyviausi jų gyvenimo metai liko praeityje ir jėgos jau mąžta. Tačiau jie turi sukaupę gyvenimo patirties, kurią laiko itin vertinga jaunesnėms kartoms, ir tikisi, kad ta patirtimi bus prasmingai pasinaudota.

Kad ir kokio amžiaus būtume, visi gyvename istorijos tėkmėje, kurios kryptis nėra pavaldi mūsų norams. Toje istorijos tėkmėje vykstantys reikšmingi įvykiai gali turėti svarbios įtakos mūsų asmenybei; skirtingoms kartoms ta įtaka bus skirtinga.

Žmogaus asmenybė formuojasi visą gyvenimą. Svarbūs ar sukrečiantys istoriniai įvykiai žmogaus asmenybę gali pakeisti bet kokiame amžiuje, tačiau vaikystėje ir jaunystėje asmenybės formavimosi procesas vyksta intensyviau nei vyresniame amžiuje. Vaikystėje didžiausią įtaką besiformuojančiai asmenybei turi tėvai, o paauglystėje ir jaunystėje žmogus vis toliau peržengia savo šeimos ribas ir vis labiau atsiveria  platesniam pasauliui. Būtent šiame amžiuje asmenybės formavimąsi labiausiai veikia istorinės patirtys – reikšmingi socialiniai, kultūriniai ar ekonominiai įvykiai, kuriuos žmogui tenka patirti. Tie, kurie patyrė karą ir pokario nepriteklių, visuomet kitaip žiūrės į maistą, nei tie, kurie nesupranta, kas gali būti skaniau už bulvių traškučius. Žmonėms, kurie didžiąją gyvenimo dalį pragyveno „lygiavinėje“ sovietinėje sistemoje, savo verslus sukūrę ir taip praturtėję jaunuoliai atrodys įtartinai. Tiems, kurie jaunystėje dalyvavo išlaisvinant Lietuvą iš sovietų okupacijos, nėra lengva suprasti emigraciją iš Tėvynės. Galiausiai tie, kurie per ekonominį bumą ėmė būsto paskolas „iki gyvos galvos“ ir atėjus krizei daug prarado, vargu ar dar kada nors patikės, kad nekilnojamasis turtas gali būti perspektyvi investicija, o bankas  – patikimas partneris.

Dr. Visvaldas Legkauskas – Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Bendrosios psichologijos katedros docentas.

Visvaldas Legkauskas. Kartų knyga. Vilnius: Savas takas ir Ko, 2012. P. 4–5

 

4 lygio užduotis
5 lygio užduotis
4 lygio užduotis
5 lygio užduotis